užumainas

užùmainas sm. (1) NdŽ; RtŽ, ažùmainas (r.) (1) 1. žr. užmainas 2: Blynai – duonai ažùmainas Trgn. Mano kepurės nebėr, gal kas užsidėjo, tik ažùmainas paliktas Kp. Prasijojau bėralelio, išsikepiau ragaišelio, tai vis duonelei ažùmainas Prng. ^ Vyža ir naginei ažumainas Ds. 2. Mlt, Ut, Trgn žr. užmainas 3: Kai paaugs vaikai, vis bus šioks toks ažùmainas Ktk. Dirbu dirbu ir ažùmaino negaunu Ds. Kad ir mažas, ale vis ažùmainas senam Lel. Laukiau, misliau, bus senatuvėj ažùmainas Sdk. Nijolė man jau ažùmainas Užp.